APRAŠYMAS
Tyrinėjimais grįstas ugdymas


Tyrinėjimais grįstas ugdymas (ang. inquiry-based learning) yra bendras terminas, naudojamas nusakant skirtingus mokymo(si) būdus ieškant priežastinių ryšių tarp objektų ir reiškinių, renkant informaciją, formuluojant ir tikrinant hipotezes, kuriant sampratas. Tai ugdymo metodas, kai daugiausia dėmesio skiriama tyrinėjimui ir problemų sprendimui. Užuot iš anksto pateikęs informaciją ar atsakymus, mokytojas pradeda nuo įvairių scenarijų ir klausimų, kuriuos mokiniai turi spręsti, tuomet keičiasi mokymosi tvarka – mokiniai siekia kurti žinias, vadovaudamiesi metodais ir praktika, panašiais į profesionalių mokslininkų metodus ir praktiką. Tyrinėjimu grįstas ugdymas yra vienas iš būdų įtraukti vaikus taip, kad šie galėtų išreikšti savo nuomonę ir būti pripažinti bei vertinami kuriant mokslinį žinojimą. Tyrinėjant pirmenybė teikiama problemoms, kurioms spręsti reikia kritinio ir kūrybinio mąstymo, gebėjimų – užduoti klausimus, planuoti tyrimus, interpretuoti įrodymus, formuluoti paaiškinimus ir argumentus bei pateikti išvadas. Tai padeda mokiniams savarankiškai ir aktyviai mokytis, ugdytis aukštesniuosius mąstymo gebėjimus:

  • Analizavimą – įsisavintą informaciją savarankiškai suskaidyti į atskirus komponentus, lyginti, surasti ryšius ar tarpusavio priklausomybę.
  • Sintezavimą – atrinkti reikalingą informaciją iš anksčiau įsisavintos, ją sujungti į visumą ir tokiu būdu sukurti naują susistemintą vaizdinį ar mintį.
  • Vertinimą – apibūdinti kurios nors medžiagos, informacijos ar metodų naudą bei jų visumą.

Mokiniai prisiima atsakomybę už savo mokymąsi, labiau įsitraukia, ugdosi gilesnį supratimą, ieško sprendimų realaus gyvenimo klausimais, dalyvauja kuriant bei tobulinant idėjas ir bendradarbiauja už klasės ribų.

Besimokantieji yra proceso centre

Besimokantieji tampa savo pačių įvardytos srities ekspertais, todėl temos turi būti susijusios su realiu pasauliu, aktualios ir sudėtingos, tai turi būti iššūkis. Kai mokymosi kontekstas yra aktualus ir reikalauja aktyvaus dalyvavimo, mokiniai efektyviai įsitraukia į veiklas, o tai, tikėtina, kad pagerės mokymosi kokybė. Kuo dažniau mokiniai pajus, koks jausmas būti kokios nors srities ekspertu, tuo labiau jie norės to jausmo vėliau gyvenime. Viskas prasideda nuo smalsumo ir entuziazmo.

Mokinių aktyvus veikimas tyrinėjant:

  • problemų formulavimas ir jų analizavimas
  • pokyčių stebėjimas
  • įvairių šaltinių nagrinėjimas
  • faktų fiksavimas
  • faktų susiejimas į priežasties – pasekmės ryšių sekas
  • reiškinių / procesų / objektų tarpusavio ryšių išsiaiškinimas
  • galimų rezultatų prognozavimas
  • mokslinio tyrimo metodo taikymas

Mokymasis kelti klausimus ir ieškoti atsakymų:

  • Tinkamų tyrimo priemonių pasirinkimas
  • Veiklų planavimas ir nuoseklus, sistemingas veikimas, išgyvenant visus proceso etapus
  • Bendradarbiavimas, pristatant savo idėjas ir etiškai kritikuojant grupinėse diskusijose
  • Kritinio požiūrio išsakymas
  • Kūrybiškų sprendimų priėmimas
  • Argumentuotų išvadų suformulavimas
  • Teigiamo požiūrio į nesėkmes formavimas, nes tai skatina apmąstymus, atsparumą ir nuolatinį tobulėjimą.

Mokytojas yra ugdomosios veiklos organizatorius ir stebėtojas

Nors tyrinėjimu grįstas ugdymas remiasi mokinių smalsumu ir jų veikla, mokytojai vis tiek vaidina lemiamą vaidmenį organizuodamas ir stebėdamas mokinių veiklas.

Mokytojas taikantis tyrinėjimu grindžiamo ugdymo formą, turi apgalvoti:

  • kokius klausimus iškelti/užduoti?
  • kokios situacijos gali būti tyrinėjamos?
  • kokia bus atlikta analizė ir kaip pateikti aprašymai (žodžiu arba raštu pateikti išvadas)?
  • kaip bus įgalintos technologijos
  • kaip aptarta gauta informacija ir naujos žinios?
  • kas su tuo bus daroma toliau?

Tyrinėjimu grįsto mokymosi tipai:

  1. Struktūrizuotas tyrimas (ang. structured inquiry). Mokiniams pateikiamas klausimas ir tyrimo planas. Tikslas yra pateikti paaiškinimą, remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis ir įrodymais.
  2. Vadovaujamasis tyrimas (ang. guided inquiry). Mokiniams pateikiamas klausimas ar iškeliama problema, kurią reikia išspręsti. Pagrindinis tikslas yra suplanuoti tyrimą ir rasti problemos sprendimo būdą.
  3. Atviras tyrimas (ang. open inquiry). Mokiniai turi patys suformuluoti klausimus, suplanuoti tyrimą jį atlikti ir pristatyti rezultatus.

UNESCO rekomenduoja keturių etapų procesą:

  • Nustatykite mokiniams iššūkį
  • Skatinkite aktyvius mokinių tyrimus
  • Stebėkite ir daryti apibendrinimus
  • Apmąstykite veiklas

Daugiau informacijos: https://www.unesco.org/en/education

Organizuoti tyrinėjimo veiklas nėra paprasta ir lengva, nes, kaip teigia Polman ir Pea, tyrinėjimas „gali būti veiksmingas tik tuomet, kai mokymas pritaikytas prie besimokančiųjų ir yra kūrybiškas“.  Taigi viskas prasideda nuo mokytojo entuziazmo, smalsumo ir kūrybiškumo. Jei mokytojui bus įdomu, jis sudomins ir mokinius.

Bendros rekomendacijos tyrinėjimais grįsto ugdymo organizavimui

Tyrinėjimais grįsto ugdymo organizavimo elementai: mokytojas pristato naują temą, kelia probleminius klausimus; mokiniai kuria su tema susijusius klausimus, formuluoja hipotezes; mokiniai, padedant mokytojui, imasi iniciatyvos ieškoti atsakymų, į klausimus ar įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių hipotezes; surinkę informaciją ir duomenis, mokiniai parengia išvadas ir atsakymus į savo klausimus; pristatydami rezultatus mokosi vieni iš kitų. Mokytojas vadovauja diskusijoms, skatina diskutuoti, kelti daugiau klausimų ir svarstyti.

Tyrinėjimu grindžiamų veiklų organizavimo pavyzdžiai:

  1. Tyrimo organizavimas etapais (1) (schema G.Kynė)

I etapas. Reikšmingas tikslas. Mokiniai formuluoja probleminius klausimus ir hipotezes į kuriuos trokšta atsakyti.

II etapas. Duomenų rinkimas. Mokiniai, ieškodami sprendimų ir atsakymų, renka duomenis, stebi, analizuoja, jungia, lygina, interpretuoja.

III etapas. Apibendrinimas. Tiriamoji veikla ir iškelti probleminiai klausimai atskleidžia kelis požiūrius į tą patį objektą ir leidžia formuotis savo nuomonę.

IV etapas. Išvados. Pateikiami tyrimo rezultatai, lyginami su hipoteze, mėginam paaiškinti, kodėl ji pasitvirtino arba ne.

  1. Tyrimo organizavimas etapais (2)
  • Nuspręskite, kokį mokiniams pateiksite klausimą ar drauge iškelsite hipotezę, į kurį reikia rasti atsakymą (situaciją, kurią reikia išnagrinėti, paslaptį, kurią reikia atskleisti)
  • Susirikite arba sugalvokite užuominų, kurios padėtų rasti sprendimą (citatos, teiginiai, pastraipos, paveikslai, diagramos, schemos, eksponatai, mini tyrimai, eksperimentai)
  • Nuspręskite, kaip mokiniai dirbs, kad rastų atsakymą (savarankiškai, porose, grupėje ar visa klasė)
  • Nuspręskite, kaip pateiksite užuominas (visas iš karto ar po vieną)
  • Nuspręskite, kokia forma mokiniai turės pateikti atsakymą (savo sprendimą paaiškinti ir pagrįsti): apibendrinamoji diskusija, vaizdinės priemonės.

Užduočių ir klausimų formulavimo pavyzdžiai:

  • „Pagrįskite, kad...“,
  • „Palyginkite... ir padarykite išvadą“;
  • „Nustatykite ryšį tarp...“
  • „Įvertinkite...“,
  • „Pasvarstykite, ar....?“,
  • „Kas, jūsų nuomone, turėjo lemiamos reikšmės...?“,
  • „Kuo galima paaiškinti, kad...“,
  • „Kuo tai buvo naudinga... ir nenaudinga...?“,
  • „Kuriai nuomonei pritariate, kuriai – ne? Kodėl taip manote?“,
  • „Ar galima pasitikėti... šaltiniu? Kodėl?“,
  • „Pasiūlykite problemos sprendimo būdą...“,
  • „Naudodamiesi pateikta informacija paaiškinkite...“.

Mokymosi tyrinėjant veiklų seka (pagal V. Vaicekauskienę, 2012)

Pamokos dalis

Veiklos

1. Įvadas – „kabliukas“

Pasakojimas, demonstravimas, teksto skaitymas ar pan., pristatantis tyrimo sritį, situaciją ar problemą.

2. Tyrimo klausimo formulavimas

Mokytojo(s) ir mokinių kuriami tyrimo klausimai.

3. Hipotezių kūrimas

Galimų atsakymų į tyrimo klausimus sąrašo sudarymas.

4. Hipotezių patikrinimo planavimas

Numatymas, kokiu būdu būtų galima patikrinti kiekvienos hipotezės teisingumą. Tyrimo žingsnių planavimas. Darbų pasiskirstymas.

 

5. Duomenų rinkimas

Įrodymų, tinkamų hipotezei patvirtinti ar atmesti, rinkimas numatytu būdu – atliekant eksperimentus, apklausas, stebėjimus, skaitant tekstus ir kt.

6. Duomenų analizė

Surinktų duomenų tvarkymas ir „skaitymas“, tai yra siekis įžvelgti, ką jie rodo, interpretavimas. Mokytoja(s) gali padėti mąstydami garsiai.

7. Išvados ir jų plėtojimas

Tyrimo rezultatai lyginami su hipotezėmis, bandoma paaiškinti, kodėl jos pasitvirtino arba ne. Ieškoma bendresnės tyrimo prasmės – kur dar, kam, kada mokinių atradimai gali būti naudingi.

 

8. Rezultatų pristatymas

Įrodymai ir išvados pristatomi pasirinktu būdu: žodžiu ar raštu, tekstu, vaizdu ar skaičiais.