Kraštovaizdžio tyrinėjimas. Vilniaus geografinis centras – Baltasis tiltas, 2017 m. gegužės 15 d. (nuotrauka Genovaitės Kynės)

APRAŠYMAS
Kraštovaizdžio tyrimas


Kas yra kraštovaizdis ir kodėl svarbu jį pažinti, tyrinėti?

Kraštovaizdis YRA visur, visoks ir visų. Tai žmonių suvokiama vietovė – visa mus supanti fizinė tikrovė, kurią formuoja tiek gamtos jėgos, tiek žmogaus veikla. Tai visos gyvybės ir žmogaus namai, jo gyvenamoji, darbo ir poilsio aplinka. Žmogus, keisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas jį supančią aplinką ar net kalbėdamas, svajodamas apie ją tampa kraštovaizdžio dalimi. Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys (P. Kavaliauskas, LR Saugomų teritorijų įstatymas). Visi tarpusavyje susiję kraštovaizdžio komponentai egzistuoja bet kurioje teritorijoje. Kraštovaizdis yra visur, visos vietovės yra reikšmingos ir nusipelno atidos jas tvarkant ir vystant. Visi jo tarpusavyje susiję komponentai egzistuoja bet kurioje teritorijoje.

Rekomendacijos kraštovaizdžio tyrimo organizavimui

Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse (2019) numatyta nuostata dalyko turinį suskirstyti į privalomą ir pasirenkamą santykiu: 70 proc. privalomo ir 30 proc. pasirenkamo t.y. 30 proc. laiko – mokytojo nuožiūra pasirinktam dalyko turinio įgyvendinimui (žinių gilinimui, praktikos darbams, tyrimams). Akcentuojamas integralumas – stiprinamas įvairių dalykų turinio tarpusavio ryšys, siekiant padėti mokiniui formuotis vientisą pasaulėvaizdį.

  1. Kraštovaizdžio tyrimas yra integralus tyrimas 

Kraštovaizdis – tai ir objektyvi realybė, apimanti šios realybės suvokimą ir perteikimą (paveikslą, pasakojimą, projektą) vienu metu. Prielaidas kraštovaizdžio tyrimui sudaro svarbių gyvenimiškų ir kasdieninių klausimų sprendimas, pvz., kaip apželdinti savo sklypą, kur statyti namą, ar giliai yra geriamasis vanduo, ar pavojinga gyventi netoli pramonės įmonės, gyvulininkystės ūkio ir pan. Atsakymams į šiuos klausimus naudojamos kompleksinės žinios vienu metu apie visas geografinės aplinkos sferas, leidžiančios suprasti jų tarpusavio ryšius, įvertinti žmonijos veiksmų ir asmenines pasekmes. 

Kraštovaizdžio tyrinėjimas yra gana subjektyvus, nes jis egzistuoja tam tikroje erdvėje ir tam tikru laiku. Jis nuolat kinta, todėl ir jo analizavimas vyksta konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Pasirinkimus – ką, kaip ir kada tyrinėti kraštovaizdyje bei ką apie tai papasakoti, daro žmogus. 

  1. Gebėjimų ugdymas atliekant kraštovaizdžio tyrimus 

Kraštovaizdžio tyrimai pamokose apima tokias gebėjimų sritis: 

  • Kognityvinį ugdymą: žinių įgijimą, pažinimą; 
  • Emocinį ugdymą: vertybių ir jausmų pažinimą ir apibūdinimą; 
  • Kinestetinį ugdymą: praktinių įgūdžių įgijimą, išmanymą apie veiklą. 

Kraštovaizdžio tyrimo taikymo mokymo procese charakteristikos: 

  • Tarpdiscipliniškumas ir holizmas;
  • Vertybiškumas: tvarus vystymasis – gyvenimo norma; diskutuojama, išnagrinėjama, išbandoma ir pritaikoma;
  • Kūrybiškumas: kritinio mąstymo ir problemų sprendimo ugdymas;
  • Daugiafunkciškumas: žodis, vaizduojamieji menai, drama, diskusija, patirtis, skirtingos procesus modeliuojančios pedagogikos. Mokytojai ir mokiniai dirba kartu, prisiima įvairius vaidmenis ir dalijasi įgytomis žiniomis, tai liečia ir mokymo institucijų aplinkos tvarkymą;
  • Dalyvavimas spendimų priėmime: mokiniai dalyvauja sprendžiant, ką ir kaip mokytis; 
  • Pritaikomumas: mokymosi patirtis integruojama į kasdieninį asmeninį ir profesinį gyvenimą;
  • Vietos dvasios pajautimas ir svarba: nagrinėjami ir vietiniai, ir globalūs pavyzdžiai.

Atliekant kraštovaizdžio tyrimus pamokose, ugdomi pastabumo ir loginio samprotavimo gebėjimai, nes mokiniai turi galimybes lyginti, argumentuoti, pagrįsti, pateikti įrodymus: 

  • subjektyvu → objektyvu
  • emocionalu → racionalu
  • kraštovaizdis kaip reginys → kraštovaizdis kaip realybė
  • kraštovaizdis kaip jausmų šaltinis → kraštovaizdis kaip informacijos šaltinis
  • reginys ir kiti jausmai → loginis mąstymas
  • jausmai/suvokimas → priežastingumas 

Kraštovaizdžio tyrimas - tai gamtinių ir socialinių elementų rinkinio objektyvus tyrimas.

 Jo išvados daromos įvardinant kraštovaizdžio pobūdį bendrai, naudojantis:

  • Moksline prieiga (kokia ši vieta yra - taškiniu (čia, kur stoviu, ką matau) ir kontekstiniu požiūriu (kur dar ir kodėl būdingi tie patys bruožai; kokie gamtiniai ir socialiniai procesai vietą formuoja, kaip ji keičiasi).
  • Menine prieiga (kokius jausmus man ir kitiems vieta kelia, ką reiškia (sociologinė ar pilnai meninė prieiga)).
  • Vertinimo ir veiksmų prieiga (kokias savybes, vertybes suvokiame, kokią šią vietą norime matyti, kokiais veiksmais to sieksime)

Kraštovaizdžio tyrimai suteikia galimybę:

  • saviraiškai, asmeniniam augimui, gilaus santykio su vieta užmezgimui ir sąmoningiems sprendimams
  • kelti hipotezes, lyginti objektyvaus ir subjektyvaus pažinimo atributus, respektuoti ir vietovių, ir žmonių, ir požiūrių įvairovę
  • kompleksiškai suvokiant, pateikiant ir pripažįstant vertingomis skirtingas vietovės pažinimo perspektyvas ir suvokimo kampus kloti pagarbios diskusijos pamatus
  1. Didaktinės galimybės organizuojant kraštovaizdžio tyrimą
    (pagal B.Castiglioni, 2009)

 

Didaktiniai tikslai

Įrankių pavyzdžiai

Įvertinimas

1

Kraštovaizdžio elementų ir jų tarpusavio ryšių pažinimas (kraštovaizdžio unikalumo pažinimas)

Ekskursija, piešimas, eskizai, pasakojimai (žodiniai ir rašytiniai), fotografija, dėlionės, grupinės diskusijos, žemėlapiai, GIS.

Skirtingų technikų naudojimas; Galimybė identifikuoti ir atmesti laikinus elementus ir ryšius 

2

Kraštovaizdžio sugebėjimo sukelti jausmus ir emocijas pažinimas (kraštovaizdžio emocinis pažinimas)

Ekskursija, tekstai (proza ir poezija), diskusijų grupės, interviu su skirtingais žmonėmis, įvairių meninių technikų naudojimas.

Jausmų perteikimas tekstu, piešiniais, drama ir pan.

3

Kraštovaizdžio aiškinimas, susijęs su ryšių tarp jo gamtinių ir kultūrinių elementų atskleidimu

Tiriamoji veikla – bibliografinė analizė, senieji ir dabartiniai žemėlapiai, aerofoto, statistiniai, ekonominiai duomenys, archyvai, GIS, internetas, ekspertų interviu

Ryšių tarp hipotezės ir valdymo, kai kurių priežastinių grandinių suvokimas. Tam tikro „užtikrintumo“ įgijimas.

4

Kraštovaizdžio pokyčių supratimas, jo istorija; ateities pokyčių įsivaizdavimas ir planavimas

Senųjų žemėlapių ir vaizdų aprašymai, interviu su senais žmonėmis (tame tarpe – seneliais), diskusijų grupės, kraštovaizdžio planų rengimas, fotomontažai, istorijų pasakojimas apie praeitį ir ateitį.

Kraštovaizdžio pokyčių trukmės supratimas. Veiksmų apmąstymas ir suvokimas, ką būtų teisinga daryti.

 

Kraštovaizdžio tyrinėjimas. Artimiausia aplinka, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos keimelis 2018 m. gegužės 30 d. (nuotrauka Genovaitės Kynės)

Rekomendacijos kraštovaizdžio tyrimo organizavimui

  • Nuspręskite, kokį mokiniams pateiksite klausimą ar drauge iškelsite hipotezę, į kurį reikia rasti atsakymą (situaciją, kurią reikia išnagrinėti, paslaptį, kurią reikia atskleisti)
  • Susirikite arba sugalvokite užuominų, kurios padėtų rasti sprendimą (citatos, teiginiai, pastraipos, paveikslai, diagramos, schemos, eksponatai, mini tyrimai, eksperimentai)
  • Nuspręskite, kaip mokiniai dirbs, kad rastų atsakymą (savarankiškai, porose, grupėje ar visa klasė drauge)
  • Nuspręskite, kaip pateiksite užuominas (visas iš karto ar po vieną)
  • Nuspręskite, kokia forma mokiniai turės pateikti atsakymą (savo sprendimą paaiškinti ir pagrįsti): apibendrinamoji diskusija, vaizdinės priemonės.
  • Apgalvokite, kokių priemonių reikės (žemėlapiai, fotoaparaštai, mobilieji, rašymo priemonės ir t.t.)
  • Laikykitės tyrimo etapiškumo.