APRAŠYMAS
Geografinės informacinės sistemos (GIS) ir Žemėlapio pasakojimas

Geografinės informacinės sistemos (GIS)

Geografinės informacinės sistemos (GIS) – viena pažangiausių informacinių technologijų sistemų, padedanti pažinti įvairialypį pasaulį, tyrinėti ryšius ir tendencijas tarp objektų ir suteikia įrankius rinkti, kaupti, analizuoti ir pateikti erdvinę informaciją žemėlapių pavidalu. GIS informaciją susieja su vieta (geografine padėtimi) ir padeda atsakyti, į klausimus „kas“ yra „kur“.

GIS duomenų bazėje saugoma: grafinė informacija, kurioje vaizduojami geografiniai objektai, apibūdinami koordinatėmis ir tarpusavio ryšiais; geografinių objektų aprašomoji informacija. Abi duomenų bazės tarpusavyje susijusios ir sudaro – GIS principais organizuotą, susistemintą ir metodiškai sutvarkytą geografinių duomenų rinkinį. Nuo bazės modelio labai priklauso geografinės informacinės sistemos funkcionalumas ir efektyvumas.

Lietuvos mokykloms galimybę nemokamai prisijungti ir naudotis ArcGIS žemėlapių kūrimo, erdvinių duomenų valdymo ir analizės sistema suteikia UAB „Hnit-Baltic“. Kaip įsigyti licenciją: https://www.gisbaltic.eu/lt-lt/gis-mokykla/mokytojams. Mokykla gauna debesyje veikiančią platformą, skirtą žemėlapių kūrimui ArcGIS Online. Paskyra apima: ArcGIS Storymaps, ArcGIS Hub, ArcGIS Dashboards, ArcMap, ArcGIS Survey 123 ir kitas programėles.

ArcGIS online – interaktyvių žemėlapių ir bendradarbiavimo sistema

  • ArcGIS Online (www.arcgis.com) veikia debesyje.
  • ArcGIS Online naudojimui reikalinga tik Interneto naršyklė ir patikimas interneto ryšys.
  • ArcGIS Online veikia asmeniniuose kompiuteriuose, išmaniuose įrenginiuose.
  • ArcGIS Online gamintojas (Esri) rūpinasi nuolatiniu tobulinimu, užtikrina techninę pagalbą.

Prisijungus prie ArcGIS paskyros https://www.arcgis.com/index.html galite kurti žemėlapio duomenų sluoksnius iš Excel lentelės. Šiuo būdu sukuriamas taškinis sluoksnis. Vėliau žemėlapyje galima jį redaguoti:

  • keisti pažymėtų taškų vietą ir kiekvieno pažymėto objekto informaciją;
  • pažymėti naujus taškus ir įrašyti informaciją apie juos;
  • pašalinti pažymėtus taškus;
  • prikabinti nuotraukas, failus prie kiekvieno pažymėto taško žemėlapyje;
  • Keisti taškų išvaizdą, uždėti naujus simbolius ir kt.


Mokytojas turi užregistruoti mokinius gali trumpai pristatyti GIS technologiją, specialios žinios ar patirtis įgyjama dirbant praktiškai. Visa informacija, kaip dirbti platformoje aiškiai pateikiama. 

GIS technologija leidžia kryptingai ieškoti informacijos, lavina kritinį mąstymą ir gilesnį pasaulio pažinimą.Turėdami įrankius mokiniai gali kurti erdvinius duomenis, juos tvarkyti, tyrinėti ir analizuoti, dalintis rezultatais – sukurtu interaktyviu žemėlapiu ir papasakoti istoriją.

Nors GIS technologija yra nemokama ir prieinama visoms Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms nuo 2012 metų, tačiau iš Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų ataskaitos (2015 http://www.nec.lt/434/) matyti, kad šio faktorius „koreliacinis ryšys su standartizuotu socialinio ugdymo pasiekimų rodikliu buvo statistiškai reikšmingas ir stipriai neigiamas“. Dauguma mokinių į teiginius: atlieki užduotis kompiuteriu; kuri skaitmeninius žemėlapius GIS programa, atsakė neigiamai.

Pamokos su GIS gali paįvairinti įvairių dalykų turinį:

https://teach-with-gis-learngis.hub.arcgis.com/#lessons

GIS tyrimo organizavimas

GIS technologijų naudojimo tikslingumas atspindi šiuolaikinės mokyklos, mokytojo, mokinio poreikius derinti mokymą(-si) klasėje, aplinkoje, namuose, integruoti mokomuosius dalykus, pritaikant skaitmeninius įrankius.

  • GIS metodai dera su Tyrinėjimais grįsto ugdymo (probleminio, projektinio, fenomenais grįsto ugdymo), patyriminio mokymo organizavimo principais.
  • Mokiniai kelia plausimus ar hipotezes, renka ir analizuoja patikimus duomenis pasirinkta tema, juos vizualizuoja kurdami skaitmeninį žemėlapį, atlieka išsamią analizę (duomenų ir žemėlapio), apibendrina ir formuluoja išvadas.
  • Tyrinėjimai ir problemų sprendimas pasitelkiant GIS skatina kritinį mąstymą, praplečia erdvinį vietos, regiono ar pasaulio suvokimą. GIS leidžia mokiniams naudotis realiais duomenimis iš patikimų šaltinių ir spręsti uždavinius, su kuriais kasdien dirba daugelio sričių specialistai.
  • GIS metodai ir technologijos padeda suprasti tarpdalykinius reiškinius ir spręsti ne vienos siauros temos, o realias, kompleksines problemas, situacijas, išeinančias už vieno dalyko ribų.

GIS tyrimo organizavimas

Situacijos analizė:

  1. GIS duomenys, aprašomoji informacija apie:
    1. Atominę energetiką Pasaulyje (žr. 1 pavyzdys)
    2. Atominę energetiką Europoje
    3. Ką turime Lietuvoje?

Duomenų paieškos demonstracija, duomenų vizualizacija žemėlapyje. Pirminės išvados

1 pavyzdys Esri sukūrė ir nuolat atnaujina pasaulio žemėlapių atlasą „Gyvasis pasaulio atlasas“  (https://livingatlas.arcgis.com/en/home/). Ieškokite dominančio žemėlapio pagal temą, duomenų tipą, tiriamą regioną. Registruokite savo sukurtus duomenis, žemėlapius.

Pasaulio atominė energetika (World Nuclear Power Plant)

https://livingatlas.arcgis.com/en/browse/?q=%22World%20Nuclear%20Power%20Plant%22#d=2&q=%22World%20Nuclear%20Power%20Plant%22

Atominės elektrinės Europoje

GIS kaip duomenų rinkimo, vizualizacijos priemonė:

  1. Interaktyvus žemėlapis – priemonė vizualizuoti sukauptą medžiagą
    1. Žymima žemėlapyje ir aprašoma objektai (pvz. Visagino maršruto taškai)
    2. Žemėlapis – pagalbinė priemonė įvertinti ir nuspręsti, kokios papildomos informacijos dar reikia.
  2. GIS duomenų rinkimas lauke, ekskursijoje:
    1. Ekskursijoje – aktyvus stebėtojas, renkantis  / tikslinantis informaciją
    2. Savo artimoje aplinkoje – GIS anketų naudojimas ir nuomonės rinkimas

Interaktyvaus žemėlapio kūrimo, duomenų įvedimo demonstracija

GIS duomenų rinkimo anketos naudojimo demonstracija ArcGIS Survey123:

Pirma – tyrimas, tada – žemėlapio pasakojimas



Kuriame Žemėlapio pasakojimą

Žemėlapio pasakojimą mokiniai gali kurti jau pradinėse klasėse (3-4 klasės), ypatingai tinka 5-6, 7-8 klasių mokiniams, mokantis geografijos, istorijos ir gamtos mokslų. Svarbu, kad mokykla turėtų licenciją ir mokiniai galėtų prisijungti prie ArcGIS sistemos.

Žemėlapio pasakojimas (angl. ArcGIS StoryMaps) – tai interaktyvus skaitmeninis žemėlapis, sudarytas iš žemėlapių, teksto, nuotraukų, vaizdo siužetų ir kitų elementų įdomiam istorijos papasakojimui, kuriamas per debesyje veikiančią ir GIS mokykloms prieinamą ArcGIS Online platformą.

Tai interaktyvus pasirinktos temos pristatymas:

  • Galimybė pristatyti darbo (tyrimo, veiklos, projekto) rezultatus.
  • Tai priemonė interneto naršyklėje, leidžianti sujungti žemėlapius, nuotraukas ir vaizdo siužetus bei tekstą į informatyvų, įkvepiantį pasakojimą.
  • Galimybė nemokamai naudoti mokyklos ArcGIS Online paskyrą.
  • Žemėlapio pasakojimą gali kurti mokiniai ir mokytojai.
  • Žemėlapio pasakojimas gali būti sukurtas individualiai, poroje ar grupėje.
  • Galimybė dalintis sukurtu žemėlapio pasakojimu viešai arba tik savo grupėje.

Žemėlapių pasakojimų kūrimo aplinka https://storymaps.arcgis.com/.

GIS technologija leidžia bet kokį tiriamąjį (ištirtą) reiškinį ar objektą perkelti į erdvinį vaizdą, kiekvienam  mokiniui susidaryti norimą sluoksnių žemėlapį jį papildyti ir tokiu būdu turtinti savo patirtį, ugdytis informacinį raštingumą.

Žemėlapio pasakojimo kūrimas organizuojamas pasitelkus šiuolaikines dizaino bei turinio pildymo vedlio priemones.

Žemėlapio pasakojimo pavyzdžiai:

  1. Viena aktualiausių temų – pabėgėliai. Karas, smurtas tarp religijų ir badas išvarė iš namų daugiau kaip 50 milijonų žmonių – daugiausiai perkeltųjų asmenų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Žemėlapio pasakojimas „Ištremti iš tėvynės“  ArcGIS StoryMaps: http://storymaps.esri.com/stories/2016/the-uprooted/index.html
  2. Mokinių žemėlapių konkursų „Mano žemėlapis Lietuvai“: 2019/2020 ir 2020/2021 m. žemėlapių pasakojimai:  https://www.gisbaltic.eu/lt-lt/gis-mokykla/konkursas; https://konkursas.gismokykla.lt/app/7eb685ad5d9f4afa90179b32ebc389d7

Metodinė medžiaga praktiniams darbams:

Sukurti žemėlapį panaudojant įvairius duomenų šaltinius. Pvz., „Branduolinis  turizmas Lietuvoje?“. Iškelti klausimai: Ar galime Lietuvą laikyti branduolinio turizmo šalimi? Kaip mes suprantame branduolinį turizmą? 

Praktiniai mokytojų ir jų mokinių sukurti pavyzdžiai (praktinio 40 akad. val. seminaro „TYRINĖJIMAIS GRĮSTAS UGDYMAS TAIKANT NARATYVINES STRATEGIJAS IR GIS ĮRANKIUS“ metu:

Viliaus Masiulio ir Elzės Masiulytės istorijos „Juodasis balandis“ žemėlapio pasakojimas https://storymaps.arcgis.com/stories/f59a9f72f66b4ea98d0f59cad1536824

Probleminis klausimas. Kas sieja tris miestus Černobylis (Ukraina), Ignalina (Lietuva) ir Astravas (Baltarusija).