UŽDUOTIS
Debatai


Debatų temų (klausimų) pavyzdžiai apie atominę energetiką ir Visaginą:

  • Ar Lietuvai reikia branduolinės energetikos?
  • Ar atominių elektrinių uždarymas pasaulyje taps ekologiškos energetikos proveržiu?
  • Ar atominės energetikos reikšmė Lietuvoje ir pasaulyje mažėja?
  • Ar atominė energetika turi įtakos kitoms pramonės šakoms?
  • Ar atominė energetika prisideda prie klimato kaitos stabdymo ir mažina užterštumą?
  • Ar Visaginas – urbanistinio paveldo vertybė?
  • Ar monopramoniai miestai Lietuvoje: Visaginas, Elektrėnai, Naujoji Akmenė perspektyvūs?
  • Ar svarbu išsaugoti Visagino miesto daugiakultūriškumą, tautų tradicijas, istoriją?
  • Ar Visaginas yra/bus kurortinis turistinis atomo miestas?
  • Ar Lietuvoje perspektyvi atsinaujinanti energetika?

Pasiskirstymas, pasirinkimas pozicijos „už“ ar „prieš“ ir kuo didesnio skaičiaus argumentų pateikimas pagal vieną ar kitą poziciją. Siūloma sužaidybinti, priskirti mokiniams vaidmenis: Visagino miesto meras; Atominės elektrinės vadovas; Aplinkos ministras; Energetikos ministras ir kt.

Visaginas – sovietinis planinis miestas, „atomgrad“ – atominis miestas, gyvenvietė, suplanuota įmonės darbuotojams ir jų šeimoms gyventi.

Pasirengimas diskusijai ir debatams. Branduolinė energetika – ilgalaikė, produktyvi ir sąlygiškai nebrangi energijos rūšis. Palyginti su iškastiniu kuru, urano sunaudojama labai mažai, todėl pagal energetinę vertę jo ištekliai žymiai didesni, o gabenimas – pigesnis ir lengvesnis. Branduolinė energetika plėtojama 33 pasaulio šalyse, jose pagaminama apie 14 % visos energijos. Šią energijos rūšį plėtoja šalys, kurios neturi pakankamai iškastinio kuro arba sunaudoja daug energijos. Per 2011 m. žemės drebėjimo sukeltą cunamį Japonijoje įvyko avarija Fukušimos AE. Po šios technogeninės avarijos planus atsisakyti branduolinės energetikos išreiškė Vokietija, Šveicarija, Japonija, tačiau branduolinę energetiką toliau naudoja ir plečia Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija, JAV, Kinija ir kitos valstybės. Privalumai: mažos kuro sąnaudos, patogu transportuoti, pigesnė nei šiluminėse elektrinėse pagaminama energija, mažos eksploatavimo išlaidos. Trūkumai: nėra visiškai saugios, o avarijos gali turėti katastrofiškų padarinių, didelės pradinės investicijos, problemiškas radioaktyvių atliekų transportavimas ir ilgalaikis saugojimas. (https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/9kl_visuomenine_geografija/GE_DE_20/teorine_medziaga_3.html, G.Kyne)

Debatų veikla išbandyta su Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos II u1 klasės mokiniais (geografijos pamoka „Branduolinė energetika: „Ar Lietuvai reikia branduolinės energijos?“ )

Pasirenkamas debatų formatas: Karlo Popperio debatų formatas

Debatuose dalyvavo 30 mokinių: grupėje UŽ dalyvavo 12; grupėje PRIEŠ – 15; 3 - teisėjai. Įdomu tai, kad grupėje UŽ nebuvo nei vienos merginos. Klasėje santykis netolygus – 10 merginų ir 20 vaikinų. Ši klasė išsiskiria aukštais akademiniais pasiekimais, dauguma renkasi tiksliuosius ir gamtos mokslus, ypač fiziką, chemiją, matematiką.

Mokiniai iš anksto ruošė argumentus. Namų darbų užduotis: Pasiruošti diskusijai „Ar Lietuvai reikia branduolinės energijos?“

Vienos iš neramiausių minčių kyla, kai girdime žodžius „atominis“, „branduolinis“ ir „radioaktyvus“ ar vietovardžius Hirošima, Nagasakis, Fukušima, Černobylis. Tai, suprantama, yra nepalanku branduolinei energetikai. Ar rasim argumentų apginti šią energijos rūšį?


TAIP/ UŽ

Branduolinė energija - išsigelbėjimas nuo klimato katastrofos.

NE/ PRIEŠ

Ne atomui - avarijos gali turėti katastrofiškų padarinių!

Klasėje dvi grupės: I – UŽ atominę energiją; II – PRIEŠ atominę energiją.

  • Kiekvienas mokinys savo argumentus išdėsto savo grupėje.
  • Grupė ruošiasi viešam pasisakymui, mokinai diskutuoja savo grupėse, atrenkami svariausi argumentai.
  • Išrenkami kalbėtojai.
  • Kiekviena komanda pasisako po 8 min.
  • Po pasisakymų vyksta kryžminis klausinėjimas: argumentams teikiami kontrargumentai.
  • Teisėjai vertina.
  • Stipresni argumentai buvo grupės UŽ.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai

  • Diskusijos dalyvio kultūra, taisyklių laikymasis.
  • Teisingas klausimų formulavimas.
  • Argumentai, naudojami kalboje.
  • Kontrargumentai.
  • Oratoriniai sugebėjimai.
  • Gebėjimas daryti išvadas.

Įvadinei daliai ir patiems debatams skiriama maždaug du trečdaliai pamokos laiko. Argumentams išsekus pasisako teisėjai. Jie apibūdina dalyvių kalbas, pasako pastabas. Laimi ta komanda, kuri pateikia daugiau argumentų ir surenka daugiausia taškų pagal pateiktus vertinimo kriterijus.

Mokiniai vertina vienas kitą: pvz. kiekvienas vertina šalia esantį balais.


Atsisiųsti užduotį