APRAŠYMAS
Debatai


Debatai kaip mokymosi metodas ugdo mokinių kritinio mąstymo, argumentavimo, viešo kalbėjimo, komandinio darbo, problemų sprendimo ir kitus gebėjimus.

Debatai moko suvokti, kad nėra vienintelės teisingos nuomonės, o norint pagrįsti savąją poziciją reikia kalbėti aiškiai, suprantamai ir logiškai. Tai ugdo pagarbą kitokią nuomonę turinčiam žmogui.

Debatų metodo taikymas mokykloje padeda ugdyti pilietinius gebėjimus, nes leidžia mokiniams susiformuoti būsimų politikos formuotojų ir piliečių poziciją, įgauti tikėjimo, kad politiškai dalyvaudami jie gali prisidėti prie pokyčių. 

Debatų tikslas – įtikinti trečiąją, neutralią teisėjų grupę, kad jūsų argumentai yra geresni už oponentų argumentus.

Debatų klausimas turi prasidėti klausimu “ar”, nes į debatų klausimą turi būti argumentuotai atsakoma “taip” arba “ne”. Klausimas turi atspindėti realią, egzistuojančią situaciją, jis turi būti praktinis, ne teorinis ar filosofinis. Klausimai turi būti pozityvaus pobūdžio:

Rekomenduojami debatų klausimai Nerekomenduojami debatų klausimai
Ar atominė energetika Lietuvoje ilgalaikė ir produktyvi? Ar atominė energetika neturi perspektyvų Lietuvoje?
Ar branduolinė energetika tvaru ir ekonomiška? Ar branduolinė energetika netinkama vystyti?
Ar Lietuvai reikia atominės energetikos? Ar Lietuvai pavojinga atominė energetika?

Debatų klausimas turi būti aktualus visuomenei (ekonominis, politinis, socialinis ir pan.) ir suteikti vienodas galimybes abiem debatuojančioms pusėms.

Debatų metodas skirtas mokytis analizuoti problemas ir dalyvaujant (organizuojant ir įgyvendinant debatus) ieškoti galimų sprendimų, ugdyti kritinį mąstymą, empatišką klausymąsi ir pagarbą turintiems kitą nuomonę.   Debatų tikslas – įtikinti trečiąją, neutralią teisėjų grupę, kad jūsų argumentai yra geresni už oponentų argumentus.

Debatų dalys:

  1. Rezoliucija (tema). Tam, kad įvyktų bet kokia diskusija, reikia turėti apie ką diskutuoti. Edukaciniuose debatuose tai vadinama rezoliucija. Ji prasideda žodžiais „Teigiama, kad branduolinė energetika tvaru ir ekonomiška“. Kiekviena mokomųjų debatų forma turi skirtingas rezoliucijas.
  2. Teigiančioji pusė. Debatuose teigiantysis arba teigiantieji stengiasi įtikinti teisėją, kad rezoliucija visada arba dažniausiai yra teisinga.
  3. Neigiančioji pusė. Neigiantieji siekia įrodyti teisėjui, kad rezoliucija yra klaidinga arba kad teigiantieji klaidingai arba netinkamai ją interpretuoja.
  4. Argumentai. Savo pozicijos teisingumą geriausia įrodyti argumentais. Tai reiškia, kad jūs suteikiate teisėjui pagrindą tikėti jos teisingumu. Argumentai gali būti silpni arba stiprūs. Žinoma, jūs norėsite suformuluoti pačius stipriausius, labiausiai įtikinančius argumentus. Teisėjai, kurių dauguma yra buvę debatuotojai, yra labai skeptiški. Taigi jie norės matyti, kad jūs labai gerai apgalvojote tiek savo, tiek galimus priešininkų argumentus ir kad jūsų argumentai gali atlaikyti priešininkų puolimus.
  5. Įrodymai. Kartu su argumentais privaloma pateikti ir įrodymus, kurie paremtų komandos išvedžiojimus. Debatuose įrodymai randami ieškant ekspertų nuomonės apie vieną ar kitą argumentą.
  6. Kryžminė apklausa. Dažniausiai, nors ne visada, kiekvienam debatuotojui yra suteikiama galimybė atsakyti į priešininko klausimus. Klausimai gali padėti išsiaiškinti priešininkų poziciją, aptikti trūkumus jų kalbose. Čia gautą informaciją jūsų partneris gali panaudoti savo kalboje.
  7. Sprendimas. Išklausę debatų, abiejų komandų argumentų, teisėjai savo biuleteniuose pažymi, kuri komanda geriau įrodė savo poziciją, t.y. kuri komanda laimėjo.

Karlo Popperio debatų formatas

Šio formato paskirtis – išryškinti ir pabrėžti skirtingus pasirinkto reiškinio bruožus.

Karl Popper debatų formato organizavimas:

  1. Sudaromos dvi komandos (pavadinkime jas komanda T ir komanda N).
  2. Paskiriami 6 kalbėtojai, po 3 kiekvienoje komandoje: viena komanda atstovauja teigiamą/pritarimo poziciją (P), tuo tarpu kita komanda - neigiamą/nepritarimo poziciją (N)
  3. Kiekvienos komandos pasisakymo trukmė – 8 minutės.
  4. Klausimų formatas: kryžminis klausinėjimas.
  5. Temos argumentams pasirinkimas ir visapusiška analizė. Parenkama tema, kuria vyks debatai. Mokinių grupė paskirstoma į dvi komandas, kurios surenka reikalingą informaciją pagal temą ir pagal paskirtą poziciją:

Debatų eiga:

Komandos turi apsispręsti, kaip panaudos skirtas 8 minutes.

  1. Etapas. Pirmasis komandos T kalbėtojas (T1) išsako savo komandos argumentus (rekomenduojami trys argumentai).
  2. Etapas. Trečiasis komandos N kalbėtojas (N3)prieštarauja T1 kalbėtojui: pažymi netikslumus, neteisingus teiginius, prieštaravimus į pateiktus T1 teiginius, užduoda klausimus.
  3. Etapas. Pirmasis komandos N kalbėtojas (N1) pristato savo poziciją, argumentus, aiškindamas, kodėl T komandos teiginiai yra neteisingi, netikslūs, klaidingi. Po to paaiškina savo komandos poziciją ir argumentuoja ją, pristatydamas visus tris savo komandos argumentus (atkreipiamas dėmesys, kad vėliau naujų argumentų pristatyti nebus galima).
  4. Etapas. N1 kalbėtojui klausimus pateikia T3 kalbėtojas, kaip 1 etape.
  5. T2 kalbėtojas turi apginti savo komandos poziciją, paaiškindamas, kodėl N komandos teiginiai yra neteisingi. Jis atsako į N komandos klausimus ir paaiškina, kodėl jie neteisingi ar netinkami.
  6. Etapas. N1 kalbėtojas pateikia klausimus T2 kalbėtojui.
  7. Etapas. N2 kalbėtojas atsako į T2 kalbėtojo teiginius, pademonstruodamas, kad T komandos teiginiai neteisingi ir kodėl neteisingi, o N komandos teiginiai teisingi.
  8. Etapas. T1 kalbėtojas pateikia klausimus N2 kalbėtojui.
  9. Etapas. T3 kalbėtojas apibendrina: įvardina svarbiausius ginčo aspektus (įvardijami 3-4) ir pateikia įrodymus, kodėl T komanda yra teisi.
  10. Etapas. N3 kalbėtojas apibendrina: įvardina svarbiausius ginčo aspektus (įvardijami 3-4) ir pateikia įrodymus, kodėl N komanda yra teisi. Šie aspektai gali sutapti su T3 kalbėtojo nurodytais aspektais.

Britų parlamento debatų formatas

Šio debatų formato paskirtis – išryškinti esminius problemos aspektus ir pateikti galimus sprendimus. Šis formatas yra įdomus, nes vyksta daug diskusijų. Visi kalbėtojai gali užduoti klausimus, detalizuoti savo poziciją, stengtis įtikinti oponentus. Šio formato taisyklės leidžia šiek tiek laisvesnius pasisakymus, kurie kalbėtojams leidžia atskleisti savo asmenybę.

Karl Popper debatų formato organizavimas:

  1. Sudaromos dvi komandos (pavadinkime jas komanda T ir komanda N).
  2. Paskiriami 6 kalbėtojai, po 3 kiekvienoje komandoje: viena komanda atstovauja teigiamą/pritarimo poziciją (P), tuo tarpu kita komanda - neigiamą/nepritarimo poziciją (N)
  3. Kiekvienos komandos pasisakymo trukmė – 8 minutės.
  4. Klausimų formatas: kryžminis klausinėjimas.
  5. Temos argumentams pasirinkimas ir visapusiška analizė. Parenkama tema, kuria vyks debatai. Mokinių grupė paskirstoma į dvi komandas, kurios surenka reikalingą informaciją pagal temą ir pagal paskirtą poziciją:

Debatų eiga:

Komandos turi apsispręsti, kaip panaudos skirtas 8 minutes.

  1. Etapas. Pirmasis komandos T kalbėtojas (T1) išsako savo komandos argumentus (rekomenduojami trys argumentai).
  2. Etapas. Trečiasis komandos N kalbėtojas (N3)prieštarauja T1 kalbėtojui: pažymi netikslumus, neteisingus teiginius, prieštaravimus į pateiktus T1 teiginius, užduoda klausimus.
  3. Etapas. Pirmasis komandos N kalbėtojas (N1) pristato savo poziciją, argumentus, aiškindamas, kodėl T komandos teiginiai yra neteisingi, netikslūs, klaidingi. Po to paaiškina savo komandos poziciją ir argumentuoja ją, pristatydamas visus tris savo komandos argumentus (atkreipiamas dėmesys, kad vėliau naujų argumentų pristatyti nebus galima).
  4. Etapas. N1 kalbėtojui klausimus pateikia T3 kalbėtojas, kaip 1 etape.
  5. T2 kalbėtojas turi apginti savo komandos poziciją, paaiškindamas, kodėl N komandos teiginiai yra neteisingi. Jis atsako į N komandos klausimus ir paaiškina, kodėl jie neteisingi ar netinkami.
  6. Etapas. N1 kalbėtojas pateikia klausimus T2 kalbėtojui.
  7. Etapas. N2 kalbėtojas atsako į T2 kalbėtojo teiginius, pademonstruodamas, kad T komandos teiginiai neteisingi ir kodėl neteisingi, o N komandos teiginiai teisingi.
  8. Etapas. T1 kalbėtojas pateikia klausimus N2 kalbėtojui.
  9. Etapas. T3 kalbėtojas apibendrina: įvardina svarbiausius ginčo aspektus (įvardijami 3-4) ir pateikia įrodymus, kodėl T komanda yra teisi.
  10. Etapas. N3 kalbėtojas apibendrina: įvardina svarbiausius ginčo aspektus (įvardijami 3-4) ir pateikia įrodymus, kodėl N komanda yra teisi. Šie aspektai gali sutapti su T3 kalbėtojo nurodytais aspektais.

Britų parlamento debatų formato organizavimas:

Sudaromos  4 komandos. Komandos suskirstomos į „Vyriausybę“ (V) ir „Opoziciją“ (O). Gali būti viena „Vyriausybės“ komanda ir 3 „Opozicijos“ komandos; gali būti dvi „Vyriausybės“ komandos (koalicija) ir dvi „Opozicijos“ komandos. „Opozicijos“ komandos turi turėti savo politinę pakraipą. Užduotis yra pristatyti savo poziciją ir įrodyti, kodėl ji pranašesnė, nebijoti užduoti varžovams sunkių klausimų ir būti teigiamai įvertintiems moderatoriaus.

  • Po 2 žmones kiekvienoje komandoje
  • Kiekvienos komandos kalbėjimo trukmė – 5 – 7 minutės.
  • Sudaromas komandų pasisakymo eiliškumas.
  • Išrenkami „teisėjai“.
  • Klausinėjimo formatas: informacijos taškai (aspektai) – pateikiami priešininkų komandos klausimai, akcentuojant svarbiausius debatų temos taškus.

Debatų eiga:

  1. „Vyriausybės“ komanda pradeda debatus. Ji dar vadinama „pirmuoju stalu“. Komanda išdėsto savo poziciją ir argumentus konkrečia politine, ekonomine tema, pateikia savo pasiūlymus.
  2. „Opozicijos“ komandos paeiliui pagal nustatytą pasisakymų tvarką tęsia „Vyriausybės“ išsakytą poziciją, atsižvelgiant į tai, kokią oponavimo poziciją pasirinko ir teikia pasiūlymus pagal savo politinę pakraipą.
  3. „Vyriausybė“ pasiūlo planą ar politinį sprendimą.
  4. „Opozicija“ taip pat teikia pasiūlymus ir politinius sprendimus su savo argumentais.
  5. „Teisėjai“ stebi situaciją ir vertina, „Vyriausybės“ ir „Opozicijos“ atstovaujamus vaidmenis ir stilių, argumentų atitikimą pasirinktai pozicijai.